Socialinių mokslų būrelio metodinė išvyka

Informacija

Paskelbta: 2017-04-26

Peržiūros: 1726

Šiaurės rytų Aukštaitijos kultūrinis paveldas

2017 m. balandžio mėn. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos socialinių mokslų metodinės grupės mokytojai vyko į metodinę išvyką po Šiaurės rytų Aukštaitiją. Domėtasi Rokiškio rajono lankytinomis vietomis. Aplankyta Jūžintų miestelis, Kamajai, Salos, Obeliai, Gačionių dvaras, Sartų ežero apžvalgos bokštas.

Ypač nustebino Jūžintai.

Pirmiausia maloniai atvykusius pasitiko Jūžintų seniūnė p. Audronė Baltuškaitė su jūžintiškiais. Seniūnė papasakojo apie Jūžintų istoriją, aprodė ir pavedžiojo po bažnyčią, vienuolyno celes, bažnyčios rūsius. Supažindino su kitomis Jūžintų krašto lankytinomis vietomis bei poilsio zonomis. Rekomendavo perskaityti Jozef Weyssanhoff knygą „Sabalas ir panelė“.

1799 m. dvarininko Mykolo Waizenhofo lėšomis ir rūpesčiu buvo baigta statyti ir pašventinta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Jūžintuose. Tai sudėtingos kompozicijos molinių plytų mūro pastatas. Vyrauja vėlyvojo baroko stilius, Vakariniame bažnyčios bokšte 75 laipteliai veda pro aštuonias celes, kuriose gyveno Atgailos kanauninkai-vienuoliai. Dabar šiose celėse eksponuojami seni daiktai ir dokumentai, pasakojantys apie Jūžintų apylinkės bažnyčią, dvarus, istoriją. Bažnyčioje yra saugomas ir skulptoriaus Karolio Dagio darbas-skulptūra „Šv. Antanas“.

Gačionių dvaras ir parkas. Gačionių dvarą baronai Rozenai valdė apie tris šimtmečius. Dabartiniai neoklasicistiniai mediniai dvaro rūmai buvo pastatyti 1870 metais pagal inžinieriaus Jano Rozeno projektą. Senieji dvaro baldai ir meno vertybės ypač nukentėjo pirmojo pasaulinio karo metais. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Gačionių dvaro rūmus susigrąžino Lietuvos pilietybę išsaugojęs baronas Antonas Rozenas, kuris, pabėgęs iš sovietinių lagerių, gyveno Lenkijoje. XXI amžiaus pradžioje A. Rozenas šį dvarą padovanojo savo sūnui Piotrui. Po didelių atkuriamųjų darbų vienas gražiausių ir stilingiausių naujojo klasicizmo stiliaus medinių pastatų Lietuvoje atgijo. Atkurtos ne tik statinio išorės detalės, bet ir išsaugota vidaus autentika. Restauruotos senosios lubos, dalis grindų. Tai vienintelis išlikęs medinis dvaras Rokiškio krašte.

Sartų ežero apžvalgos bokštas

Sartų ežero apžvalgos bokštas stovi Baršėnų kaime, Rokiškio rajone, Sartų regioninio parko teritorijoje. 2006 m. jis pastatytas privačiomis lėšomis. Sartų ežero apžvalgos bokštas yra 33 metrų aukščio. Užkopus metaliniais laipteliais iš viršaus atsiveria prieš daugybę tūkstančių metų slinkusių ledynų suformuotas dabartinio Sartų regiono parko kraštovaizdžio reljefas.

Obeliai

Šv. Onos bažnyčia yra Rokiškio rajone, Obeliuose, Stoties g. 11, Obelių ežero šiaurės rytų krante. Mūrinė. Pastatyta 1868 m. Istoristinė, turi neogotikos bruožų.

Kurį laiką Obeliuose vargonininkavo Mikas Petrauskas. Jis ne tik vadovavo bažnytiniam chorui, bet įsteigė ir orkestrą. 1878 m. Obelių klebonijoje, o 1880 m. bažnyčioje lietuviškai sugiedota J. Haidno operetė „Pasaulio sutvėrimas“ ir kitos kompozicijos.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsteigtos Lietuvių katalikų blaivybės bei Lietuvių katalikių moterų draugijos.

Salos

Salos – miestelis Rokiškio rajone, į vakarus nuo Kamajų. Miestelis yra unikalioje vietoje – 73 ha ploto saloje Dviragio ežere, ir su aplinka susisiekia dviem tiltais. Saloje yra Salų Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1888 m.), Salų dvaras (žinomas nuo XVI a., priklausęs Nesvyžiaus šakos Radviloms) ir parkas (vienas seniausių Lietuvoje), žymiosios 4 Salų tuopos. Yra biblioteka, paštas.

Istoriniuose šaltiniuose vietovė minima nuo 1450 m. Čia gyveno didikų giminės Kęsgailos, Radvilos, Salose XVI a. 2-ojoje pusėje rezidavo kardinolas J. Radvila. XVIII–XIX a. valdė Morikoniai, kuriems įklimpus į skolas XIX a. Salos atiteko Tyzenhauzams, miestelį paveldėjo Tyzenhauzaitė-Pšezdeckienė.

Salose išvykos dalyviai bendravo su Igoriu Kovalevskiu, vadinamu „puodžiumi“. Jo dirbtuvėse gimsta molio puodynės, vazonai, puodeliai, vazos, kiti buičiai ir jos puošybai skirti gaminiai.

Kamajai

Kamajai – miestelis Rokiškio rajone, prie kelio Rokiškis–Anykščiai. Urbanistikos paminklas. Kamajų dvaras žinomas nuo 1541 metų. Nuo 1594 m. priklausė Tyzenhauzams. 1635 m. pastatyta Kamajų bažnyčia. Miestelis išaugo vėliau, ypač XIX amžiuje.

Kamajuose mirė ir buvo palaidotas dvasininkas ir poetas Antanas Strazdas (1763–1833 m.). Jis čia su pertraukomis gyveno nuo 1816 metų. Miestelio aikštėje pastatytas paminklas jam (1933 m., skulptorius Antanas Aleksandravičius).

1956 m. Kamajuose slapstėsi Lietuvos partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas su žmona partizane Birute Mažeikaite ir dukra Auksute, kuri svetimu vardu iki tėvų arešto 1956 m. spalio 12 d. lankė Kamajų mokyklą. .

Išvykos akimirkos:

• < Ankstesnis
• Kitas >