Company Logo

Egzaminatorius

Gimnazijoje naudojama šiuolaikiška ir efektyvi internetinė sistema, padedanti mokytojui ruošti, o mokiniams ruoštis brandos egzaminams

Dabar prisijungę

Dabar svetainėje 19 svečiai (-ių) ir narių nėra

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Erasmus+ LELETO leidinys
leleto leleto

Akcija „Menora“

Kiekvienais metais Adolfo Šapokos gimnazijos Tolerancijos centras rugsėjo 23 d. organizuoja Lietuvos žydų genocido aukų dienos paminėjimą.

1941 m. rugsėjo 23 d. buvo likviduotas Vilniaus getas ir dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose (Vilniuje), kita dalis geto kalinių išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Šią datą, kaip simbolį prisiminti sunaikintą Lietuvoje gyvenusią žydų bendruomenę, 1994 metais LR Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atmintina diena. Šiemet sukanka 70 metų nuo tragiškų įvykių Lietuvoje, kuomet 1941 metais, prasidėjus nacių okupacijai, prasidėjo ir masinis Lietuvos žydų bendruomenės naikinimas.

Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu 2011 metai paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.

Šių metų rugsėjo 23-iosios paminėjimui renginio simboliu tapo Menora. Menora (hebr. k. reiškia „šviestuvas“) – septynšakė žvakidė.

Menora laikoma vienu svarbiausių judaizmo simbolių ir yra dabartinės Izraelio valstybės herbe. Simbolis siejamas su Jeruzalės šventykloje buvusia auksine žvakide, kurią po šventyklos sugriovimo, 70 metais, romėnai pagrobė ir laikė Romoje iki VI amžiaus, tačiau vėliau ji buvo sugrąžinta į Jeruzalę. Toroje (Tora – šventraštis, pirmosios penkios Senojo Testamento knygos) sakoma, jog Dievas perdavė Mozei menoros formą. Todėl šis simbolis žydams yra svarbus kaip tautos identiteto dalis. Menora simbolizuoja šviesą, tikėjimą ir tautos stiprybę.

Kiekviena tauta turi savo simbolį, kuri artima tos tautos atstovui ir asocijuojasi su sava istorija, praeities įvykiais. Kaip lietuviams yra brangus ir svarbus raitelio ant žirgo – Vyčio simbolis ar Gedimino stulpai, taip žydams svarbi menora – septynių šakų žvakidė, kurią būtų galima rasti kone kiekvieno žydo namuose.

Renginys prasidėjo pilietiškumo pamoka, kurią vedė Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos fakulteto dėstytoja dr. Vida Kniūraitė. Pamokos metu buvo paaiškinta mokiniams apie gyvenusią žydų bendruomenę, apie jų kultūros savitumą ir apie tragišką šios tautos likimą nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo metu. Buvo akcentuojama jog Holokaustas – masinis žydų žudymas, nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas ar kita masinė žydų žudynių vieta. Holokaustas, kaip tragedija, yra Lietuvoje gyvenusių žydų – Lietuvos piliečių – netektis. Už visų skaičių, kurie rodo nužudytus Lietuvoje žydus pirmiausia yra žmonės su vardais, asmeninėmis istorijomis, pomėgiais, gabumais, socialine padėtimi. Tai žmonės, kurių netekome.

Antroji renginio dalis – akcija „Nenusigręžk nuo praeities“ Akcija prasidėjo Grybelių kaime prie stogastulpio istorikui Adolfui Šapokai. Istorikas savo darbuose nagrinėjo žydų ir lietuvių santykius, žydų papročius. Po to akcijos dalyviai nuvyko į Rašės mišką, kur buvo sunaikinta Utenos žydų bendruomenė. Akcijos dalyviai Išdėliojo dvi menoras, vieną iš akmenukų kitą iš kankorėžių. Dr. Vida Kniūraitė kalbėjo „70 metų praėjo nuo Vokietijos ir Tarybų Sąjungos karo pradžios, kurią lydėjo pasaulio istorijoje neregėtas genocidas: nacių valdomas trečiasis reichas užsimojo sunaikinti visus Europos žydus. Antisemitizmo ideologija turėjo gilias šaknis. Todėl sukurstyti Vokietijos užkariaujamų tautų antisemitizmą nebuvo sunku. Daliai vietinių gyventojų palaikant Rytų Europoje naciai išžudė beveik visus žydus. Nacionalinis Katastrofos ir heroizmo memorialas Jeruzalėje – Yad Vashem – turi Vaikų memorialą, kuriame nuolat skamba balsas, skaitantis pusantro milijono nužudytų žydų vaikų vardus. Pusantro milijono neįvykusių gyvenimų... Ir siaubinga nuotrauka – mažas vaikas iškeltomis rankomis kaip koks nusikaltėlis. Tai didžiausia visos žmonijos gėda – buvo žudomas vaikas ir niekas neapgynė, neišgelbėjo, jo gyvenimas neįvyko“. Akcijoje dalyvavo Utenos politinių kalinių ir tremtinių skyriaus vadovas Vincas Bliznikas su žmona Regina. Regina Bliznikienė papasakojo savo vaikystės prisiminimus apie tai kaip jų namuose karo metais buvo slepiamas žydas, ir buvo išgelbėta jo gyvybė.

Manome, kad tokios akcijos – pats tikriausias kelias į tai, kad niekada daugiau nebūtų katastrofos nei žydų, nei kurios nors kitos tautos gyvenime.

 

Akcijos akimirkos:

Mes — VU partneris

vu 2005 m. su Vilniaus universitetu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis

Paieška

VGTU klasė gimnazijoje

vgtu
Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. gimnazijoje įsteigta VGTU klasė
Prašymas dėl priėmimo į VGTU klasę

Pamokų laikas

1.  8.008.45

2.  8.559.40

3.  9.5010.35

Ilgoji pertrauka 25 min.

4.  11.0011.45

Ilgoji pertrauka 20 min.

5.  12.0512.50

6.  13.0013.45

7.  13.5514.40

8.  14.4515.30

Abituriento atmintinė

Lietuvos moksleivių sąjunga kartu su NEC ir LAMA BPO parengė atmintinę abiturientams




© 2005–2017 Utenos Adolfo Šapokos gimnazija