Integruota pamoka „Etnografiniai Lietuvos regionai“

Informacija

Paskelbta: 2015-12-08

Peržiūros: 2323

Gruodžio 4 d. istorijos mokytojos Jolita Baltuškienė ir Daiva Dudėnienė organizavo integruotą istorijos, pilietiškumo, geografijos, muzikos, anglų kalbos pamoką „Etnografiniai Lietuvos regionai“.

Įdomu tai, kad Lietuvos regionus atstovavo gimnazijos mokytojai: Aukštaitiją – muzikos mokytoja Irena Latonienė, Dzūkiją – geografijos mokytojas Jonas Jarmalavičius, Žemaitiją – anglų kalbos mokytoja Jovita Butkienė, Suvalkiją – lituanistas Algimantas Siaurusaitis, mažąją Lietuvą – anglų mokytojas Antanas Būdvytis.

Mokytojos Jovitos Butkienės gimtasis miestas – Žemaitijos sostinė Telšiai. Jovitos siekis tai, kad mylintis savo gimtinę žmogaus išgirstų, įsidėmėtų, neleistų pranykti nuo vaikystės girdėtiems žodžiams, intonacijoms, kūrusioms nepakartojamą Tėviškės aurą.

Žemaitija – labai savita Lietuvos dalis. Išskirtiniai čia ne tik žmonės, jų gyvenimo būdas, kultūrinės tradicijos, kraštovaizdis bei dialektai, bet ir atkaklios pastangos išsaugoti tą išskirtinumą, teigė mokytoja.

Mokytojas Jonas Jarmalavičius nors daug metų gyvena Utenoje, bet save laiko tikru dzūku. Mokytojas teigė, kad kiekvienas turi atskleisti savo tautos, savo krašto pažinimo paslaptis, vaizdžiai parodyti, kaip kaupėsi ir kaupiasi žmogaus pasaulėjauta Tėviškės gamtoje.

Kiekviename Lietuvos etnografiniame regione yra asmenybių, gimusių ar palikusių ryškų pėdsaką, bet niekas nenuginčys fakto, kad dauguma ryškiausių asmenybių kilusios iš Suvalkijos žemės. Žinoma tam didelės reikšmės turėjo ir šio regiono istorija, teigė mokytojas Algimantas Siaurusaitis. Kas tie lietuvininkai, šišioniškiai, pasakojo mokytojas atvykęs į Utenos kraštą iš Mažosios Lietuvos. Mokytojui Antanui Būdvyčiui labai brangus Rambyno kalnas, Bitėnai, Bitėnų kapinaitės, kur ilsisi Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus ir jo bendražygis Vydūnas.

Pamokos pradžią ir pabaigą vainikavo mokytojos Irenos Latonienės skudutininkės, pasakorės ir dainininkės, pristatydamos aukštaičių krašto tarmes, dainas ir muziką. Viltė Subačiūtė padainavo liaudies dainą mūsų krašto užpalėnų tarme ir pasekė pasaką apie pupą. Mokytoja Irena Latonienė prisistatė biržietiška tarme.

Linksma, nuotaikinga, daug naujų žinių davusi pamoka baigėsi mokinių išsakyta mintimi: „Mes visi skirtingi, bet mus jungia vienas žodis – Lietuva“.

Netradicinės pamokos ir edukacinės erdvės leido mokiniams ugdyti asmenines, socialines ir kultūrines kompetencijas.

 Pamokos akimirkos:

• < Ankstesnis
• Kitas >