II laipsnio diplomas respublikiniame Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse

Informacija

Paskelbta: 2023-04-03

Peržiūros: 447

Kovo 30–31 dienomis vyko 55-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas. Šiemet Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje organizuota šventė sulaukė itin daug dalyvių bei garbingų svečių: rašytojų, literatūros mokslininkų, kritikų, vertėjų. Šiame konkurse varžėsi ir Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos 1a klasės mokinė Liepa Čiutaitė. Prieš daugiau nei mėnesį laimėjusi Utenos rajoninį filologų konkursą, respublikiniame gimnazistė irgi pasirodė puikiai: dramos ir prozos sekcijoje pristačiusi tris savo apsakymus, buvo apdovanota II laipsnio diplomu už labai gerą prozą.

Šia proga pakalbinau iš Kauno namo grįžtančią Liepą.

Liepa, ką tau reiškia kūryba? Ko ji suteikia?

Man kūryba veikiausiai yra viskas: egzistencija, gyvenimas, palaima, bet kartu, žinoma, ir savotiška kančia. Tikriausiai iš šono tai skamba neįtikimai, bet norint sukurti aistringų liepsnų kupiną, intriguojantį kūrinį dažnai tenka deginti ne ką kitą, o save. Tačiau aš tuo nei kiek nesiskundžiu, nes baigusi rašyti darbą bei sulaukusi teigiamo aplinkinių įvertinimo jaučiuosi it feniksas, atgijęs iš pelenų, kuris vėl kyla į padangę su dvigubai didesne jėga.

Kaip menišką asmenybę Tave, be abejo, domina ir kitų rašytojų kūryba. Ar turi autoritetų?

Šiuo metu neturiu konkretaus autoriteto, kurį galėčiau išskirti iš daugybės nuostabių, mano mylimų rašytojų. Labiau mėgstu skaitydama atkreipti dėmesį į skirtingus minčių reiškimo būdus, pasibraukti patikusias mintis ar imti pavyzdį iš žinomų asmenybių, kurių parašytus kūrinus galiu krimsti itin lengvai ar skaityti kiaurą parą, nes neužbaigusi ramiai nemiegosiu. Savo darbus paversti panašiais ir yra vienas mano tikslų.

Respublikinio konkurso metu susipažinai su garsiais Lietuvos rašytojais, ypač daug dėmesio ir laiko tavo kūrybai skyrė rašytojas Alvydas Šlepikas. Išgirdai ir pastabų, kritikos savo kūrybai. Ar ji buvo naudinga?

Taip, išgirdau tikrai nemažai kritikos, kuri anksčiau būtų mane paveikusi neigiamai, tačiau dabar kuo puikiausiai suprantu, jog norint tobulėti bei kilti karjeros laiptais pastabos yra būtinos – kaip kvėpuojančiam deguonis. Jei ne jos, plaukiočiau paviršiumi, nesuvokdama, jog nieko nekeisdama, netobulindama, stovėsiu vietoje kaip prikalta.

Ką norėtum pasakyti tiems, kurie kuria, bet nedrįsta dalintis savo kūryba?

Aš manau, jog kurti sau yra nuostabu, – tai padeda išsivalyti nuo sunkių minčių, pabėgti nuo realybės ar tiesiog labiau suprasti, kas dedasi sielos gilumoje. Visiškai normalu, jog kartais parodyti savo esybę yra mažų mažiausiai nejauku, net baisu. Todėl ypač baiminamės kritikos, nesupratimo, nepalaikymo. Siūlau kritikos nebijoti, nevengti: ji padeda kūrėjui augti, stiprėti, miklinti savo plunksną. O tobulindami rašymo įgūdžius, atrandame vis daugiau palaikančių, buriame savo skaitytojų ratą. Taigi, kuriantiems linkiu drąsos, pasitikėjimo savimi ir siūlau ieškoti bei atrasti žmogų, kuriam būtų nebaisu parodyti savo kūrybinius bandymus.

Informaciją parengė Reda Zarankienė

Konkurso akimirkos:

• < Ankstesnis
• Kitas >